Iš k. ŠALSS, Inc prezidentas Paulius Vertelka, viceprezidentas Linas Vaitkus, viešųjų ryšių atstovas Marius Bulskis, LR Ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, LR Švietimo ir moklso ministras Gintaras Steponavičius ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa

Po dvejų metų pertraukos 2012 m. kovo 10 d. Čikagos lituanistinėje mokykloje (ČLM) mokiniams ir jų tėveliams vėl surengtas Aukštojo mokslo forumas – renginys, kuriame savo studijų patirtimi, patarimais su būsimaisiais studentais dalijosi Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS) nariai. Aukštojo mokslo forumo sumanymas dar 2009 metais kilo tuometiniam Lietuvių studentų asociacijos (LSA) University of Illinois at Chicago (UIC) prezidentui Tadui Stonkui. Tais pačiais 2009 metais Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL grupė LSA narių surengė pirmąjį, o po metų – ir antrąjį forumą. Šiais metais, forumo rengimą perėmus ŠALSS, renginys pirmą kartą surengtas ČLM. Jame pirmą kartą apsilankė svečiai iš Lietuvos – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa, Nepaprastasis ir įgaliotasis LR ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, LR Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Artūras Malysis, Pirmoji LR ambasados JAV sekretorė Liana Vazbienė ir LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė. Džiugu, jog šiemetinis forumas klausytojų skaičiumi buvo bene gausiausias iš visų iki šiol surengtų. Tai turbūt nemaža dalimi lėmė ir svečių iš Lietuvos atvykimas. Forumą atidariusi ČLM mokyklos pavaduotoja Laima Apanavičienė ypač pasidžiaugė tarp nemažo būrio ŠALSS narių – forumo prelegentų – matydama nemažai buvusių ČLM absolventų.

Forumą pradėję ŠALSS nariai susirinkusiems aukštesniųjų klasių moksleiviams ir jų tėveliams išsamiau pristatė JAV aukštojo mokslo sistemos ypatumus. ŠALSS narys Marius Bulskis susirinkusiesiems patarė, kaip pradėti ruoštis stojimui į aukštąsias mokyklas dar tebesimokant gimnazijoje. Jis išsamiau pristatė dvigubų kreditų galimybę, t. y. kaip ir kokius AP (advanced placement) kreditus galima susirinkti tebesimokant gimnazijoje. AP lygio pamokos Mariaus teigimu, padeda sutaupyti pinigų (atitinkamų dalykų nebereikia klausyti universitete), laiko, pagerina galimybes patekti į norimą universitetą, padeda pasirinkti norimą profesiją.

Indrė Vilkas ir Simona Kalasinskaitė pristatė įvairias studijų finansavimo galimybes. Indrė trumpai apibūdino valstybės teikiamą Federal Student Aid programą (FAFSA), o Simona atkreipė dėmesį į įvairių tipų stipendijas ir jų teikėjus (pvz., universitetus, valstybines organizacijas, Illinois valstiją, federalinius fondus, Lietuvių Fondą, galimybę mokestį už studijas susimažinti dirbant universitete ir kt.). Taip pat nurodė svarbiausias stipendijų paieškos internetines svetaines. ŠALSS narės paaiškino skirtumą tarp subsidijuotų ir nesubsidijuotų valstybės paskolų, jų procentus, palygino valstybės ir privačių bankų teikiamų paskolų privalumus ir trūkumus. Indrė ir Simona patarė stengtis gauti kuo daugiau stipendijų, nebijoti paskolų ir, jei yra galimybė, pradėti mokėti studijų paskolos palūkanas kuo anksčiau.

Karolina Zigmantaitė trumpai palygino studijų bendruomenės kolegijoje (community college) privalumus ir trūkumus. Karolinos teigimu, studijų kolegijoje privalumai – tvarkaraščio lankstumas, artimesnis ryšys tarp dėstytojo ir studento, mažesnės kurso grupės ir gerokai mažesni mokesčiai. Besimokant kolegijoje, tikslingai renkantis kursus, galima susirinkti kreditus, kurie vėliau gali būti užskaityti įstojus į universitetą. Tačiau kolegijoje neteikiamas bakalauro laipsnis, gerokai mažesnis specialybių pasirinkimas, taip pat nepatiriamas tikras studentiškas gyvenimas.

Aurelija Tamošiūnaitė, Gintaras Steponavičius ir Nerijus Pačėsa

Dr. Aurelija Tamošiūnaitė, PLB Lituanistikos katedros UIC absolventė, pristatė šios katedros siūlomus 2012 metų rudens semestro kursus, taip pat pakalbėjo apie galimybę Katedroje išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kuriuo gali būti užskaitytas užsienio kalbos reikalavimas ne tik besimokantiems UIC, bet ir kitų universitetų studentams.

Aldona Gintautaitė, pasiremdama savo pačios patirtimi, papasakojo apie Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programą ir apie praktiką, atliktą JAV senatoriaus Richard Durbin biure Washington, DC. Aldonos teigimu, LISS programa suteikia puikią progą lietuvių kilmės studentams 6 savaites stažuotis Lietuvoje, čia išbandyti savo pasirinktą profesiją, susirasti draugų ir už tai gauti 5 studijų kreditus. Tiek praktika, tiek stažuotė, Aldonos teigimu, suteikia galimybę studentui išbandyti pasirinktą mokslo kryptį praktiškai, pagerinti savo CV, teorines žinias pritaikyti praktikoje, leidžia užmegzti glaudesnius ryšius su mokslininkais ir savo srities žinovais.

Į ŠALSS narių parengtus pristatymus įsiliejo ir svečių – LR švietimo ir mokslo ministro Steponavičiaus ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr. Pačėsos – pranešimai. Ministras, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia ČLM bendruomene, trumpai pristatė mokymosi galimybes Lietuvoje. Ministro teigimu, JAV gimnazijas baigę lietuviai labai laukiami ir Lietuvos aukštosiose mokyklose – kasmet Lietuvos aukštosiose mokyklose finansuojamos 100 lietuvių kilmės studentų studijos (50 vietų universitetuose, 50 – kolegijose). Universitetuose siūlomos programos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba (silpniau mokantiems lietuviškai). Ministras pabrėžė ir Lietuvos universitetų tarptautiškumą, kaip vieną iš tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje jis skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuriame 15 procentų studentų yra užsieniečiai. Jo teigimu, nemažas užsieniečių skaičius rodo Lietuvoje teikiamo medicininio išsilavinimo kokybę. Galvojantiems apie galimybes studijuoti Lietuvoje ministras patarė iš anksto susirasti reikiamą priėmimo informaciją, t. y. apsilankyti svetainėje www.lamabpo.lt, kur galima sužinoti pagrindines priėmimo į aukštąsias Lietuvos mokyklas sąlygas. Priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta bendrai, internetu, stojant užsienio lietuviams pridedami 2 papildomai taškai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Pačėsa papasakojo apie jo vadovaujamą universitetą: steigimo specifiką (privatus universitetas, kurį įsteigė BI Norwegian Business School), siūlomas studijų programas, bendradarbiavimą su užsienio universitetais, dvigubo laipsnio programas. Pasak dr. Pačėsos, ISM universitetas skatina ir moko studentus verslumo, socialinės atsakomybės, naujovių, bendruomeniškumo. Rektorius taip pat papasakojo apie universiteto siūlomas dvi vasaros stovyklas: „Summer University” ir „International Summer Baltic School”. Pastaroji programa vykdoma kartu su Latvijos ir Estijos universitetais, t. y. šios stovyklos metu studentas savaitę praleidžia Taline, Rygoje ir savaitę Vilniuje. Dr. Pačėsa paminėjo anglų kalba siūlomas bakalauro, magistro programas, doktorantūros studijų galimybes. Susirinkusieji svečio teiravosi apie universiteto absolventų įsidarbinimo statistiką, studijų kainas, studentų mainų galimybes, programų trukmę ir vasaros studijų programas.

Forumo pabaigai ŠALSS prezidentas Paulius Vertelka papasakojo apie renginio organizatorę – ŠALSS: jos struktūrą, pagrindinius tikslus, vykdomus darbus ir įsipareigojimus. Pasak Pauliaus, ŠALSS narius vienija ne tik rimti darbai, bet ir smagiai leidžiamas laisvalaikis, todėl dabartinis ŠALSS prezidentas kvietė visus būsimus studentus gausiai prisijungti prie organizacijos veiklos, apsilankyti ŠALSS internetinėje svetainėje www.lsana.org (kur planuojama paskelbti forumo medžiagą) ir užmegzti „draugystę” su ŠALSS „Facebook” socialiniame tinkle.

Į Aukštojo mokslo forumą, kurį organizavo ŠALSS, susirinko gausus būrys besidominčių švietimo sistema JAV ir aukštojo mokslo galimybėmis Lietuvoje.

Parengė: AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ

Renginyje moksleiviams ir jų tėveliams bus patariama, kaip priimti tinkamus sprendimus siekiant aukštojo išsilavinimo ar pasirenkant studijų kryptį, informuojama apie studijų finansavimo galimybes. Būsimiems studentams turės galimybę susipažinti su JAV studijuojančiais ar jau studijas baigusiais lietuviais.

Forumo metu ŠALSS, Inc. nariai kalbės apie paruošiamuosius kursus vidurinėje mokykloje, skirtumus tarp universitetų ir koledžų, finansinę paramą bei stipendijas. Taip pat bus kalbama apie Ilinojaus universiteto Čikagoje (UIC) Lituanistikos katedros teikiamas galimybes bei populiariausias specialybes.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas, LR Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Artūras Malysis, Nepaprastasis ir igaliotasis LR ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, I-oji LR ambasados JAV sekretorė Liana Vazbiene bei LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė.

Švietimo ir mokslo ministras pristatys studijų galimybes Lietuvoje, o ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius pakvies į diskusiją: “Verslumo ugdymas: ko galime pasimokyti iš kultūrinių skirtumų?”.

Šiaurės Amerikos Studentų Sąjungą (ŠALSS/angl. LSANA) yra pelno nesiekianti organizacija, jungianti lietuvių kilmės studentus. ŠALSS rengia ir dalyvauja įvairiose konferencijose, renginiuose ir linksmuose susibūrimuose, taip siekdama palaikyti studentų lietuvybę bei plėsti aukštojo mokslo siekiančių bendraminčių ratą. Organizacijos nariai mielai dalinasi savo patirtimi siekiant aukštojo išsilavinimo bei sėkmingos karjeros.

ŠALSS, Inc.

Tarp Lino Vaitkaus ir Indrės Bielskutės – nemažai bendra. Abiem po 18, abu pirmakursiai, į University of Illinois at Chicago (UIC) kasdien keliaujantys iš namų, abu siekia būti gydytojais ir abu lietuviai. Tačiau nepaisant šių bendrybių, yra vienas skirtumas, kuris jau kurį laika dalija lietuvių kilmės studentus į dvi grupes: Vaitkus į JAV atvyko Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, o Bielskutė gimė Amerikoje, iš Lietuvos atvyko jos seneliai.

Indrė Bielskutė

Linas Vaitkus

Vaitkus į Čikagą su savo šeima iš Lietuvos atvyko būdamas 11 metų. Jis priklausytų trečiajai lietuvių emigrantų bangai, dėl ekonominių priežasčių į JAV atvykusiai po 1990 metų, Lietuvai išsilaisvinus iš sovietų okupacijos. „Čia yra daugiau darbų, tačiau išsilavinimas buvo viena iš pagrindinių mūsų atvykimo priežasčių, – teigia Vaitkus. – Turint amerikietišką diplomą Lietuvoje lengviau gauti darbą, nes JAV diplomai pripažįstami visame pasaulyje.”

Bielskutės šeima į JAV iš Lietuvos emigravo po 1944 metų. Jos seneliai čia po Antrojo pasaulinio karo, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, atvyko kaip „išvietintieji asmenys” (displaced persons). Jos seneliai priklausytų antrajai lietuvių emigrantų bangai, pasitraukusiai iš Lietuvos bėgant nuo karo ir sovietų valdžios.

Skirtumai tarp šių dviejų lietuvių studentų grupių suponuoja paradoksalią atskirtį tarp tos pačios kartos žmonių, atskirtį, kuriai svarbus ir kalbos aspektas.

Kalbos svarba

Pasak Aurelijos Tamošiūnaitės, UIC PLB Lituanistikos katedros doktorantės, lietuvių kalbos emigracijoje išlaikymo tendencijos yra tokios pačios kaip ir tarp kitų tautų imigrantų grupių – kalbos vartosena mažėja su kiekviena nauja karta. Naujųjų emigrantų atžvilgiu, svarbiausias kalbos stiprumą lemiantis veiksnys – amžius, kada vaikai atvyko į JAV. „Jeigu vaikai atvyko iki 5 metų amžiaus, paprastai stipresnės jų anglų kalbos žinios, – teigia Tamošiūnaitė. – Jei vaikai atvyko būdami 11 metų amžiaus ar vyresni, lietuviškai jie kalba labai sklandžiai, nejuntamas ir anglų kalbos akcentas.”

Be to, lietuvių kalba taip pat kito, ypač slengas (žargonas), žodynas, atsirado naujų skolinių iš rusų ir kitų kalbų. Tie Amerikos lietuviai, kurie negyveno sovietų okupuotoje Lietuvoje, vartoja kiek kitokį žodyną. „Mano tėvai lietuviškai kalba taisyklingai, – sako Bielskutė. – Tačiau jų kalbos vartosena yra ‘sena’. Lietuvių kalba laikui bėgant pasikeitė.”

Pasak Tamošiūnaitės, daugeliu atvejų, Amerikoje gimę lietuviai lietuvių kalbos vartoseną perima iš savo tėvų, nes su kitais kalbos vartosenos kontekstais jie susipažinti beveik neturi galimybių. „Galima sakyti, jog antrosios emigrantų bangos vaikai ar vaikaičiai vartoja tam tikrus žodžius ar frazes, kurių nevartoja dabartiniai emigrantai, – teigia Tamošiūnaitė. – Kalba, kurią jie išmoksta, yra jų tėvų kalba, tad ir jų vartojami žodžiai atspindi tėvų vartojamą  žodyną.”

Kalbos barjeras buvo labai ryškus apsilankius dviejuose lietuviškuose susibūrimuose: „Spindulio” šokių grupės repeticijoje Lemonte, kurią daugiausia lanko Amerikoje gimę lietuviai, ir Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS) susirinkime Čikagoje, kuriame dalyvavo neseniai atvykę imigrantai.

Nuo pat pirmųjų šių dviejų susibūrimų akimirkų išryškėjo kalbiniai skirtumai – šokių repeticija vyko išimtinai anglų kalba, studentai tarpusavyje taip pat bendravo angliškai. Lietuviškai buvo minimi tik tam tikri šokių terminai. ŠALSS susirinkimo dinamika buvo visai kitokia: susirinkimas vyko išimtinai lietuvių kalba. ŠALSS prezidento Pauliaus Vertelkos nuomone, kalbos barjeras yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sunku prikalbinti Amerikoje gimusius lietuvius dalyvauti ŠALSS susirinkimuose.

„Amerikoje gimę lietuviai ateina į mūsų susirinkimus, pasėdi ir niekuomet negrįžta, – teigia Vertelka. – Manau, jog mes juos išgąsdiname lietuvių kalba.” Vertelkos teigimu, Amerikoje gimusių lietuvių nedalyvavimas ŠALSS veikloje apsunkina ir pagrindinio ŠALSS tikslo – padėti lietuviams imigrantams siekti aukštojo išsilavinimo universitetuose – siekimą. „Liūdna, nes mes galėtume tiek daug visko kartu nuveikti, kvaila, jog šis barjeras stovi tarp mūsų”, – mano Vertelka.

Pirmieji įspūdžiai: lituanistinė mokykla

Skirtumas išryškėja anksti. Visi mano kalbinti pašnekovai, įsitraukę į lietuvių bendruomenės veiklą Čikagoje, lankė lituanistinę mokyklą. Tiek Vaitkus, tiek Bielskutė patvirtino, jog skirtumas tarp abiejų imigrantų grupių ryškus dviejose pagrindinėse lituanistinėse mokyklose – Čikagos lituanistinėje mokykloje ir Maironio lituanistinėje mokykloje Lemont.

„Kai augau, daug trečios kartos vaikų ėjo į lituanistinę mokyklą Lemonte, – pasakoja Bielskutė. – Čikagos lituanistinę mokyklą lankė daugiausiai neseniai atvykusių imigrantų vaikai. Mano klasėje tik aš ir dar vienas vaikas buvome gimę Amerikoje.”

Vaitkus ir Bielskutė ilgai pažinojo vienas kitą, abu 2011 metais baigė Čikagos lituanistinę mokyklą, tačiau, abiejų teigimu, artimesniais draugais jie tapo tik pradėję lankyti UIC. „Abu norėjome susirasti draugų, todėl kai sutikau Indrę UIC, turėjome apie ką kalbėti, – pasakoja Vaitkus. – Nedaug mūsų bendraklasių iš lituanistinės mokyklos įstojo į UIC, kai kurie iš jų mokosi bendruomenės koledžuose, kai kurie niekur nestojo. Mes nusprendėme laikytis kartu, nes čia ne tiek daug lietuvių.”

Vaitkaus teigimu, skirtumus tarp dviejų lietuvių grupių jis pirmiausiai pastebėjo, kai būdamas 12 metų ėmė lankyti lituanistinę mokyklą. „Pastebėjau, kad jie kalbasi apie kitus dalykus, – sakė Vaitkus. – Atrodo, kad jie gyvena visai kitame pasaulyje nei mes, tačiau bendrai dalijamės lietuviškomis šaknimis.”

Vaitkus yra įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklą, šiuo metu yra ŠALSS viceprezidentas. Kiekvieną vasarą skrenda į Lietuvą, dauguma jo draugų yra naujieji emigrantai iš Lietuvos. „Jaučiu, kad esu artimesnis emigrantams negu amerikiečiams”, – teigia Vaitkus.

Tuo tarpu Bielskutė yra įsitraukusi į naujai atvykusiųjų manymu „senamadiškesnę” veiklą: ji šoka  „Spindulio” tautinių šokių grupėje Lemont. „Spindulio” studentų šokių grupė šią vasarą ruošiasi dalyvauti Lietuvių tautinių šokių Boston šventėje. Bielskutė taip pat yra ateitininkė, Ateitininkų federacijos, lietuvių jaunimo katalikų organizacijos, narė.

Religiniai skirtumai

Religiniai skirtumai taip pat svarbūs. Sauliaus Kuprio, Amerikos lietuvių tarybos pirmininko teigimu, naujieji emigrantai iš Lietuvos yra ne tokie religingi, ir tai reikėtų sieti su sovietine Lietuvos okupacija ir tomis sąlygomis, kuriomis jie gyveno. „Naujieji emigrantai daugeliu atvejų buvo atgrasyti nuo religijos, – sako Kuprys. – Religija jų gyvenimuose nevaidina svarbaus vaidmens. Ateizmas sovietinėje Lietuvoje buvo įtrauktas į mokyklų programas, jis, be kita ko, persimetė ir į jų amerikietišką gyvenimą.”

Northwestern University ketvirtakursė Diana Karvelis teigia pastebėjusi naujųjų emigrantų religinio išprusimo trūkumą per tai, kaip jie supranta bažnyčią. „Kad jie nesupranta religinio bažnyčios aspekto, rodo, pavyzdžiui, tai, jog į bažnyčią jie ateina su džinsais, – teigia Karvelis. – Mums, Amerikos lietuviams, tai yra nepagarba, tačiau suprantame, kad jie neužaugo eidami į bažnyčią. Todėl matyti atitrūkimas, supranti, kodėl gali būti nesusikalbėjimo.”

Veiklumas

Abi studentų grupės į skirtingą lietuvišką veiklą įsitraukia dėl kitokių priežaščių. Naujieji emigrantai dažniau įsitraukia į tokią veiklą, kuri jiems padėtų prisitaikyti prie amerikietiško gyvenimo būdo. ŠALSS pagrindinis tikslas yra taip išsiaiškinti amerikietišką studijų sistemą, kad naujai atvykusiems lietuviams emigrantams būtų paprasčiau suprasti stojimo procedūras ir lengviau pavyktų įstoti į amerikietiškus universitetus. „Organizacijos veikla sukasi apie aukštojo išsilavinimo siekį, – teigia ŠALSS narė Aldona Gintautaitė. – Mes visi esame geri draugai, įsitraukę į šią veiklą ne tik išlaikome gyvą lietuvių kalbą, bet ir esame politiškai aktyvūs.”

Amerikoje gimę lietuviai, priešingai – į lietuvišką veiklą įsitraukia norėdami išlaikyti lietuviškąsias šaknis. „Mes augome ne Lietuvoje, todėl turime surasti būdą, kaip tą kultūrą išlaikyti, – aiškina Karvelis. – Naujieji emigrantai, mano nuomone, galvoja taip: ‘Aš užaugau Lietuvoje, ten gimiau, todėl tos kultūros niekada nepamiršiu.’”

Tačiau abiejų grupių veikla stiprina bendruomeniškumo jausmą, taip pat ryšius su kitais lietuviais. ŠALSS savo nariams rengia slidinėjimo išvykas, o ateitininkai ir lietuvių skautų sąjunga organizuoja stovyklas ir išvykas, kad jų nariai galėtų vienas kitą geriau pažinti.

Klaidingos nuostatos

Nemažai naujų emigrantų nepakankamai įvertina Amerikoje gimusių lietuvių kalbos žinias. Tamošiūnaitės teigimu, kalba yra tik maža dalelė to, kas skiria šias dvi lietuvių studentų grupes. „Manau, jog skirtumus tarp dviejų grupių reikėtų visų pirma sieti su tapatybės, ne su kalbos problema, – aiškina Tamošiūnaitė. – Neteigiu, jog kalbame apie dvi skirtingas tapatybes, tačiau labai svarbu ir tai, kaip šie žmonės buvo auginti, kokią kultūrą jie pažino ir kaip juos auklėjo tėvai.”

Karvelis teigimu, nors dauguma Amerikos lietuvių lietuviškai kalba ne taip sklandžiai, tačiau dauguma supranta ir bendrauja lietuviškai be jokių problemų. „Nemažai lietuvių, su kuriais tenka bendrauti, nekalba lietuviškai, tačiau jie yra ypač aktyvūs lietuvių bendruomenėje. Yra nemažai žmonių, kurie labai norėtų įsitraukti ir į tokios organizacijos kaip ŠALSS veiklą”, – tvirtina Karvelis.

Kita ne visai tiksli naujųjų emigrantų nuostata yra tai, jog dauguma Amerikoje gimusių Amerikos lietuvių nežino, kas vyksta Lietuvoje, nes ten dažnai nesilanko. Nors iš dalies tai tiesa, Bielskutė ir Karvelis tvirtina, jog apibendrinti šios nuostatos visiems negalima, kiekvieno žmogaus atvejis skirtingas.

UIC Rašymo centro direktorius Vainis Aleksa, buvęs lituanistinės mokyklos mokytojas, teigia, jog Amerikoje gimę lietuviai taip pat neretai linkę kritikuoti naujuosius emigrantus. Aleksos teigimu, antrosios bangos emigrantai, kurie Lietuvą paliko po Antrojo pasaulinio karo, kritikuoja naujuosius emigrantus dėl to, kad šie šalį paliko dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl politinių, kaip jie. „Egzistuoja tokia nuomonė, jog mes kažkokiu būdu esame geresni, nes mes atvykome dėl politinių priežasčių, mes buvo ‘išvietintieji asmenys’, mes daugiau kentėjome, o dabar žmonės atvyksta tik dėl ekonominių priežasčių, nes jie nori uždirbti daugiau pinigų, – svarsto Aleksa. – Tai neteisinga naujausios kartos atžvilgiu.”

Amerikoje gimę lietuviai taip pat turi kai kurių klaidingų nuostatų Lietuvos atžvilgiu: daugelis jų Lietuvą idealizuoja, įsivaizduoja ją tokią, kokia ji buvo prieš sovietų okupaciją. „Manau, kad daugelis tėvų ir senelių, o dabar – ir jų vaikai ir vaikaičiai, pernelyg romantizuoja pačią Lietuvą ir tai, ką Lietuva simbolizuoja”, – mano Bielskutė.

Nepaisant ryškių skirtumų, dauguma kalbintų žmonių tikisi, jog skirtumas tarp kartų laikui bėgant išnyks, naujiems emigrantams vis labiau įsiliejant į amerikietišką visuomenę ir ieškant kelių, kaip neprarasti ryšio su lietuviškuoju paveldu. „Kai kurių organizacijų susirinkimuose pastebiu ateinant vis daugiau naujųjų emigrantų vaikų, – teigia Bielskutė. – Manau, kad tai geras ženklas.”

Iš anglų kalbos vertė
Aurelija Tamošiūnaitė

Straipsnį originalo kalba galima rasti adresu: immigrantconnect.org

Antraisiais veiklos metais ŠALSS ne tik praturtėjo savo narių skaičiumi, bet ir pasiekė užsibrėžtų tikslų. Organizacija sėkmingai įgyvendina savo idėjas, o jos nariai tiki šviesia naujosios sąjungos ateitimi. Neabejojama, kad ji ir toliau augs bei puoselės lietuvybę Šiaurės Amerikos studentų gretose.

2010 m. ŠALSS tęsė veiklą ir toliau skatino savo narių aktyvumą. Rugsėjo mėnesį naujaisiais organizacijos nariais tapo keletas gimnazistų, užsibrėžusių siekti aukštojo mokslo norimuose universitetuose. Naujieji nariai netruko įsijungti į ŠALSS veiklą ir paskatino šia sąjunga susidomėti kitus gimnazistus. Šiuo metu ŠALSS pasekėjų socialiniame tinkle yra daugiau nei pusantro šimto.

Praėjusį rudenį organizacijos nariai dalyvavo Ateitininkų namuose vykusioje „Baltic Leadership Conference”. ŠALSS studentai susipažino su Amerikos lietuvių tarybos (ALT) ir Jungtinio Amerikos pabaltijiečių nacionalinio komiteto (JBANC) istorija bei veikla. Po konferencijos sąjungos nariai buvo pakviesti į iškilmingą laikraščio „Draugas” pokylį.

Antraisiais veiklos metais organizacija užsibrėžė itin aiškų tikslą – siekti visų įmanomų būdų finansuoti ŠALSS dalyvavimą kas dvejus metus Vašingtone vykstančioje JBANC konferencijoje.

ŠALSS nariai rašė laiškus lietuvių kilmės verslininkams, daktarams ir advokatams, kurie potencialiai galėtų paremti organizacijos veiklą, taip pat sėkmingai buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei Amerikos lietuvių tarybą. Buvo imtasi ir kitų idėjų – surengta ŠALSS fiesta, kurios metu surinktos lėšos atiteko JBANC konferencijos projekto finansavimui.

ŠALSS neapsiribojo vien tik JBANC projektu. Jau antrųjų veiklos metų pradžioje buvo nutarta pradėti ilgalaikį projektą, kuris dar labiau padėtų stiprinti organizaciją – Akademinės prošvaistės „Draugo” laikraštyje. Nuspręsta aprašyti svarbią organizacijos veiklą, posėdžius, supažindinti su nutarimais, taip palaikant ryšį su lietuvių kilmės skaitytojais.

Svarbu paminėti, jog ŠALSS atsižvelgia į tai, kad nariai yra jauni ir aktyvūs studentai. Taigi sąjunga surengė slidinėjimo išvyką į netoliese esantį slidinėjimo kurortą Alpine Valley Viskonsino valstijoje. Išvykos metu ŠALSS nariai turėjo progą smagiai ir aktyviai praleisti laiką bei artimiau susipažinti su kitais bendraminčiais.

Sausio mėnesį ŠALSS sėkmingai įkūrė savo atstovybę – Lietuvių studentų asociaciją DePaul universitete. Tikimasi, kad nauja organizacija ir toliau plės narių ratą bei palaikys Amerikos lietuvius studentus DePaul universitete. Na, o gegužės mėnesį į ŠALSS gretas įstojo Miami universiteto, įsikūrusio Ohio valstijoje, Lietuvių klubo nariai.

Šiais metais ŠALSS atnaujino savo internetinę svetainę. Naujajame tinklalapyje informacija nuolat atnaujinama, supažindinama su artėjančiais renginiais, pranešama apie numatomus susirinkimus. Čia galima rasti išsamią ŠALSS istoriją, susipažinti su sąjungos tikslais.

Jau antrus metus iš eilės ŠALSS nariai padėjo surengti Vasario 16-osios minėjimą. Šiemet renginį vedė ŠALSS nariai Marius Bulskis ir Karolina Zigmantaitė.
Galiausiai ŠALSS pasiekė savo tikslą sėkmingai suteikdama paraiškas pateikusiems ŠALSS nariams stipendijas dalyvauti JBANC konferencijoje Vašingtone balandžio 1-2 dienomis.

Šioje konferencijoje nariai ne tik tiesiogiai susipažino su JBANC istorija bei veikla, bet ir sužinojo apie geopolitinę ir ekonominę Baltijos šalių situaciją. ŠALSS nariams teko išgirsti diskusijas apie kaimyninių atominių elektrinių pavojų Lietuvai. Naujos žinios paskatino sąjungą imtis papildomų veiksmų, taigi netrukus ji rašė laiškus JAV Kongreso nariams, ragindama juos išreikšti viešą susirūpinimą Lietuvos pašonėje bręstančiomis grėsmėmis.

ŠALSS tikslas sujungti aukštojo mokslo siekiančius lietuvius studentus, plėsti jų pažinčių ratą ir pateikti atsakymus į rūpimus studijų klausimus. ŠALSS nario anketą galima rasti adresu www.lsana.org, tad visi yra nuoširdžiai laukiami.

Parengė Marius Bulskis

Centrinė Čikagos miesto aikštė Daley Plaza birželio 3 dieną pražydo lietuviškos Trispalvės spalvomis – čia Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje surengė trečiąjį kasmetį festivalį „Lietuvos diena“.

Apie tai, kad aikštėje šeimininkauja lietuviai, skelbė iš toli matomas ženklas su Trakų pilimi ir užrašu „Day of Lithuania“ („Lietuvos diena“). Ant aukšto stiebo plazdėjo didžiulė trispalvė, į šventę ragino užsukti žaliais marškinėliais vilkintys ir lietuviška atributika pasipuošę Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos nariai.

„Lietuvos diena“ sutelkė šimtus lietuvių ir jų draugų bei sudomino būrius miesto gyventojų ir svečių.

Nuo ryto vykusioje tradicinėje lietuviškos produkcijos ir suvenyrų mugėje dalyvavo Balzeko lietuvių kultūros muziejus, parduotuvė „Lietuvėlė“, distribucinė įmonė „Food Depot International“, meno kūrinius, rankdarbius, aksesuarus ir vaikiškus drabužėlius iš lino siūlė jų kūrėjai bei platintojai. Čia pat buvo teikiama informacija apie JAV įmonių rengiamus turus į Lietuvą, platinama turistinė, kultūrinė informacija apie Lietuvą.

Restorano „Kunigaikščių užeiga“ darbuotojai vos spėjo aptarnauti visus norinčius paragauti lietuviško kugelio, balandėlių, bandelių su lašinukais ar įsigyti šakočių.

Renginio metu čikagiečiai sužinojo ir apie lietuvių aistrą krepšiniui bei artėjantį Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje. Jaunieji dalyviai rungėsi mėtydami baudos metimus, žiūrėjo filmą „Lietuvos krepšinis 1920-2004“, skaitė ir stebėjosi sužinoję apie garsius NBA žaidėjus lietuvius.

Vidurdienį prasidėjo meninė programos dalis. Nuskambėjus JAV ir Lietuvos valstybiniams himnams, į susirinkusius kreipėsi Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė, kuri pristatė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti skirtą programą ir padėkojo Čikagos merijai už bendradarbiavimą rengiant šventę.

Diplomatė taip pat priminė šiais metais Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą ir pakvietė visus krepšinio aistruolius atvykti į Lietuvą dalyvauti krepšinio šventėje.

Čikagos miesto merijos atstovė Eileen Hubbell perskaitė prieš mėnesį Čikagos mero postą užėmusio Rahmo Emanuelio sveikinimo laišką šventės dalyviams. Į „Lietuvos dieną“ atvyko ir susirinkusius pasveikino Kuko apygardos iždininkė Maria Pappas.

Trijų M. K. Čiurlionio paveikslų įkvėptą programą režisavo Jolanta Dirmontienė. Pasirodymo metu dainavo popchoras „Svajonė“, šoko studijos „Dance Duo“ šokėjai bei lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Suktinis“, smuikavo Rasa Stanevičienė. Renginį vedė atlikėja Aldegunda.

Po meninio pasirodymo vyko mados šou, kurio metu pristatyta vaikiškų lininių drabužėlių kolekcija „Sraigė“, rankų darbo skraisčių bei aksesuarų „Artcity24“ ir gyvomis gėlėmis puoštų moteriškų drabužių „DeepLine“.

Renginį parėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Organizuojant festivalį ir jo metu generaliniam konsulatui talkino Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos nariai.

Lietuvos Diena 2011 SD Daley Plaza from TVSDIGITAL on Vimeo.

Konferencijos metu paminėta 50 metų veiklos sukaktis

Jungtinis Amerikos pabaltijiečių komitetas (agl. The Joint Baltic American National Committee, JBANC), apjungiantis lietuvių, latvių ir estų visuomenines organizacijas – Estų Amerikos tarybą, Amerikos latvių sąjungą ir Amerikos lietuvių tarybą, š. m. balandžio 1–2 d. JAV sostinėje Washington, DC surengė devintąją konferenciją. Šių trijų organizacijų 1961 metais įkurta bendra Baltijos kraštų organizacijų atstovybė per penkis dešimtmečius atliko ir vis dar atlieka reikšmingą vaidmenį atstovaujant pabaltijiečių interesams Washington. JBANC įkuriant 1961 metais, lietuviams atstovavo tuometinis ALT’o pirmininkas, ,,Draugo” redaktorius Leonardas Šimutis ir ALT’o sekretorius bei ,,Naujienų” redaktorius Pijus Grigaitis.

Šių metų konferencijoje dalyvavo per 30 prelegentų, atstovaujančių įvairioms valdžios įstaigoms, tyrimo centrams ir žiniasklaidai. Šiais metais dalyvavo ir Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos (ŠALSS, Inc.) nariai laimėję ŠALSS, Inc. įsteigtas stipendijas keliauti į JBANC konferenciją. ŠALSS Inc. stipendijos steigimą parėmė ALT’as, Lietuos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerija, Batlijos Tautų Komitetas Michigan valstijoje bei privatūs remėjai.

ALT’o delegacijos apsilankymas LR ambasadoje

Prieš konferenciją Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) delegacija buvo priimta Lietuvos Respublikos ambasadoje, kur ji susitiko su Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu ir LR ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu. ALT’o delegaciją sudarė ALT’o pirmininkas Saulius Kuprys, ALT’o įgaliotinis Centrinės Europos komisijoje dr. Stasys Bačkaitis, ALT’o atstovas Baltic Institute Bronius Čikotas, ,,Lietuvos vyčių” pirmininkė Bernice Aviža ir jos padėjėja Debra Miller, JBANC tarybos pirmininkas Henry Gaidis, ALT’o reikalų vedėjas Paulius Vertelka ir Woodrow Wilson Center vyresnioji mokslininkė dr. Nida Gelažytė.

Konferencijos pradžia – JAV Kongrese

Penktadienį popiet konferencijos posėdžiai vyko JAV Kongreso Rūmų salėje, kur dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių klausimams gvildenti. Pirmame simpoziume dalyvavo Jason Bruder, Senato Užsienio reikalų komiteto narys (Senate Foreign Relations Committee), Alex Gladstein, Žmogaus teisių paramos fondo atstovas (Human Rights Foundation), Aleksandr Kozulin, Baltarusijos kandidatas į prezidentus 2006 metais, Sam Patten, organizacijos ,,Freedom House”, kuri remia laisvės plėtrą visame pasaulyje, vyresnysis Eurazijos programos vadovas, bei Don Ritter, buvęs JAV Kongreso narys. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Baltarusijai, kurioje grėsmingai rusena stalinizmo palikimas, ypač pavojingas Baltijos kraštams. Lietuva remia Baltarusijos demokratines jėgas, jas globoja ir skatina demokratinių vertybių plėtrą šalyje.

Baltijos šalys – ištikimiausios JAV sąjungininkės

Žmogaus teisių fondo atstovas Alex Gladstein išsakė susirūpinimą dėl tebevykdomų žmogaus teisių pažeidimų įvairiose pasaulio šalyse. Kaip pavyzdį jis nurodė Olimpines žaidynes, kurių prasmė yra valstybių sugyvenimo ir žmogaus kilnumo viešas išpažinimas. Tačiau, klausė Gladstein, kaip tai suderinti su sprendimu 2008 metų Olimpines žaidynes rengti komunistinėje Kinijoje – valstybėje, akiplėšiškai pažeidinėjančioje žmonių teises. (Kitą dieną panašus klausimas buvo iškeltas ir dėl 2014 metais planuojamų Olimpinių žaidynių Soči mieste – vietovėje, kur rusai vykdė plataus masto žudynes prieš Kaukazo tautas.) Senato komiteto atstovas Jason Bruder pasidžiaugė Estijos, Latvijos bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu ir šių šalių pasiekimais (įstojimu į Europos Sąjungą, NATO) bei teigė, jog Baltijos šalys yra bene ištikimiausios JAV sąjungininkės Europoje.

Sukrečiantis Kozulin liudijimas

Svečiai buvo sukrėsti Aleksandr Kozulin pranešimo. Kozulin 2006 metais kandidatavo į Baltarusijos prezidentus, bet kelios savaitės prieš rinkimus buvo sumuštas ir sulaikytas policijos po to, kai bandė patekti į Baltarusijos liaudies seimą. Minsko teismas Kozulin nuteisė kalėti 5,5 metų už tariamą chuliganizmą ir riaušių kurstymą taikiuose protestuose. Jis susirinkusiems papasakojo apie politinę padėtį Baltarusijoje bei ragino Ameriką ir Europos Sąjungą bendradarbiauti ir padėti jo šaliai, vienintelei likusiai nedemokratinei valstybei Europoje, siekti demokratinės santvarkos. Buvęs Kongreso narys Ritter ragino stiprinti bendradarbiavimą tarp JAV ir ES bei dėkojo Baltijos šalims už stiprią paramą demokratinėms jėgoms Baltarusijoje kovoje su Lukašenka diktatūra. Ritter pasidžiaugė, salėje matydamas jaunus žmones, pabrėžė, kad svarbu, jog jie aktyviai dalyvautų demokratijos plėtroje.

Antroje tos dienos dalyje, kurios tema – tarptautinės strategijos ir jų problemos, dalyvavo Sally McNamara (Heritage Foundation), Andris Spruds (Latvijos tarptautinių reikalų institutas) bei Marik String, JAV Senato Užsienio reikalų komiteto narys. Pastarasis kalbėjo apie norimą statyti gynybinį postą Čekijoje, kuris padėtų sustiprinti Baltijos šalių saugumą ir kuriam Rusija griežtai priešinasi. JAV vis dar bando tartis su Rusija ir teigia daranti viską, kad būtų pasiektas susitarimas. Į klausimą apie atominę elektrinę, kurią planuojama statyti Baltarusijoje, ir jos galimą žalą Lietuvai String atsakė, jog visas statymo planas turi būti patvirtintas ES, o tą darant, reikia užtikrinti, jog atominė elektrinė yra saugi, patikima ir atitinkanti tarptautinius reikalavimus. Deja, to dabar nėra. McNamara kalbėjo apie galimą glaudesnį Anglijos, Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, siekiant tarpusavio saugumo užtikrinimo. „Bendri šios pirmos konferencijos dienos įspūdžiai labai dėkingi”, – pareiškė studentas Paulius Stasiukonis. Jis tvirtino išgirdęs daug svarbių žinių iš pirmųjų lūpų, aiškiau pradėjęs suvokti ateities veiklos gaires.

Priėmimas Latvijos ambasadoje

Pirmos dienos sesijoms pasibaigus, visi nuskubėjome į ,,Washington Court” viešbutį, iš kur vykome į Latvijos ambasadą. Pakeliui į ambasadą Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS) nariai dalijosi įspūdžiais apie konferenciją. Ambasadoje buvome jauniausi vakaro svečiai, todėl stengėmės pasidalinti savo sumanymais ir planais, apsikeisti informacija su kitais dalyviais. Latvijos ambasadoje turėjome galimybę ne tik iš arčiau pamatyti, bet ir paspausti ranką Latvijos prezidentui Valdis Zatlers. Mūsų studentų būrys nemažai laiko skyrė pokalbiui su dr. Bačkaičiu, ALT’o atstovu Centrinių ir Rytinių Europos koalicijoje, kurio įžvalgios pastabos pasirodė vertingos, ypač kalbant apie Lietuvos energetikos saugumą.

Priėmime dalyvavo per 200 svečių. Priėmimo metu Latvijos prezidentas NATO generolui William T. Hobbins už jo įnašą į Baltijos kraštų apsaugos plėtrą įteikė Latvijos Respublikos valstybinį ordiną. Atkreipęs dėmesį į generolo keturias žvaigždutes, Henry Gaidis, JBANC tarybos pirmininkas, pastebėjo, kad aukštesnio rango kariškį vargu ar besutiksi. Gaidis jau daug metų atstovauja ALT’ui JBANC tarybai, rašo karinės istorijos klausimais, yra vienas iš lietuvių muziejaus kuratorių Baltimore mieste.

Sveikino trys prezidentai

Šeštadienio rytą šalia JAV Kapitolijaus esančiame ,,Washington Court” viešbutyje įvyko oficialus konferencijos atidarymas. Konferenciją atidaręs Kuprys, baigiantis kadenciją JBANC valdybos pirmininkas, pabrėžė JBANC istorinę svarbą ir jos našią veiklą, kuri padėjo pramušti daug ledų Washington. JBANC veiklos apžvalga įrodė, kiek galima pasiekti vieningai dirbant dėl bendro tikslo.

Suvažiavimą raštu pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves. Žodžiu – Latvijos prezidentas Valdis Zatlers, šių metų JBANC konferencijos garbės svečias. Jį pristatė Amerikos ambasadorė Latvijai Judith Garber, kuri ta proga perskaitė šiltą JAV Valstybės departamento sekretorės Hillary Clinton sveikinimą. Konferencijos posėdžiuose dalyvavo LR ambasadorius JAV Pavilionis, ambasadoriaus pavaduotojas Simonas Šatūnas ir įgaliotasis ministras Rolandas Kačinskas. Dalyvavo ir Moldovos ambasadorius Igor Munteanu, kuris prašė pabaltijiečių pagelbėti išvedant rusų karines pajėgas iš Moldovos.

Prezidento Zatlers kalba

Latvijos prezidentas Zatlers savo kalboje pabrėžė tvirtą strateginę ir ekonominę partnerystę tarp JAV ir Baltijos šalių. Prezidentas taip pat kalbėjo apie JBANC svarbą ir šios organizacijos 50 metų veiklą. JBANC, sakė Zatlers, įvykdė savo pagrindinę misiją Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. Jis džiaugėsi, kad JBANC ir toliau nenuilstamai skatina politinį sąmoningumą JAV, gindama Baltijos kraštų teises.

Šeštadienį – keturi simpoziumai

Simpoziume, skirtame baltijos kraštų verslo santykiams su ES ir JAV, dalyvavo JAV ambasadorė Latvijai Judith Garber, Peterson Institute atstovas Anders Aslund ir ES delegacijos narys Laszlo Deak.

Aslund savo pranešime aptarė tarptautinę ekonominę krizę ir jos poveikį Baltijos kraštams. Jis tvirtino, kad krizė Latvijoje buvo gera pamoka ne tik Latvijai, bet ir kaimyninėms šalims. Dalis klaidų buvo „lengvas kreditas” – pigus pinigų skolinimasis ir ES centrinio banko neveiksmingumas. Šios klaidos neigiamai paveikė visų trijų Baltijos šalių ekonomiką, sumažino jų bendrąjį vidaus produktą vidutiniškai ketvirtadaliu (Lietuvoje apie 17 proc.). Savos valiutos nuvertinimas nebuvo išeitis, todėl visos Baltijos šalys apkarpė savo išlaidas, atsikratė nereikalingų valdžios įstaigų ir stengėsi patenkinti iškeltus reikalavimus euro įvedimui. Pasak Aslund, siekiant pakelti Baltijos šalių ekonomiką, yra privalu ir toliau plėtoti tarptautinę prekybą bei vystyti vietinę pramonę, o tai sąlygoja tolimesnį ekonominį augimą Baltijos kraštuose. Moksleivio Mariaus Bulskio manymu, ši diskusija buvo viena iš įdomiausių, nes jos metu buvo kalbama apie Baltijos regiono ekonomiką ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą ekonominę politiką. Baltijos kraštų sėkminga veikla yra sektinas pavyzdys kitoms ES šalims.

Atominė grėsmė Baltijos kraštams

Antrame simpoziume, kurio tema ,,Regionų geopolitika: nauji netikėtumai, senos grėsmės”, dalyvavo ,,The Economist” žurnalistas Edward Lucas, Sven Sakkov išEstijos Gynybos ministerijos, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keith Smith, Damon Wilson iš Atlanto tarybos bei Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Visi jie kalbėjo energetikos strategijos klausimais, ypatingą dėmesį skirdami Baltarusijos planuojamai atominės elektrinės statybai netoli Vilniaus. Taip pat buvo aptartas Rusijos naftos ir dujų monopolis Baltijos šalyse.

Lietuvos seimo narys sakė, kad Lietuva nesutinka su viskuo, ką ES sako Rusijai apie energetikos problemas Lietuvoje. Tuo tarpu ambasadorius Smith teigė, kad ES turi susiimti ir sutvarkyti Rusijos naftos monopolį Baltijos šalyse. Naudodamasi padėtimi, manipuliuodama nafta, Rusija daro įtaką Baltijos šalims ir kelia jų nepasitikėjimą. Juk Rusija vis dar nori turėti priėjimą prie Baltijos jūros. Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, jog, siekiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės, daugiausia sunkumų sukelia patys Lietuvos politikai bei verslininkai. Per jo trejus tarnybos metus Lietuvoje (1997–2000) jis matęs ne vieną politiką ,,draugaujant” su ,,Gazprom” ir kitų Rusijos energetikos bendrovių atstovais. ,,Jei manote, kad korupcija baigiasi kirtus Lietuvos sieną, taip nėra.”

ŠALSS narys Linas Vaitkus sakė, jog ši diskusija praplėtė jo požiūrį į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Jos metu jis sužinojo, ko nežinojo, išgirdo, ko nesitikėjo išgirsti. Jautėsi paskatintas dar stipriau veikti Lietuvos naudai.

Pietūs, garbės svečiai ir apdovanojimai

Pietų metu pranešimą skaitė Valstybės departamento ypatingasis patarėjas žmogaus teisių klausimais ambasadorius Michael Kozak. Buvęs Amerikos ambasadorius Baltarusijoje, jis vaizdžiai apibūdino savo patirtį Minske. Kozak manymu, sėkmingiausias būdas siekti demokratinės plėtros yra tvirtas laikymasis savų principų. Pietų metu svečias iš Lietuvos Seimo narys Zingeris, kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, vėl dėmesį atkreipė į pavojus, susijusius su rusų kapitalo finansuojama prie pat Vilniaus numatoma statyti atomine jėgaine. Pietų metu Lietuvos seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas įteikė padėkos medalį ,,The Economist” žurnalo redaktoriui Edward Lucas, ištikimam Baltijos kraštų draugui, ir JBANC 50 metų sukakties proga Vilniaus medalį JBANC valdybos pirmininkui Kupriui.

Geros ir blogos naujienos

Konferencijos popietinėje sesijoje buvo pristatyta JBANC organizacijos istorija, jos dabartinė veikla. Čia pranešimus skaitė Paul Goble, Mel Huang, Mari-Ann Kelam, Janis Kukainis, Edward Lucas ir Teri Schultz. Goble buvo maloniai nustebintas, matydamas jaunų lietuvių studentų būrį. Jis sakė, jog prieš dešimt metų pagrindinė JBANC misija buvo Baltijos šalių įstojimas į NATO, kuri tuo metu atrodė nepasiekiamas ir sunkiai įgyvendinamas siekis. Baltijos šalims įstojus į NATO, kai kas teigė, kad JBANC jau atliko savo misiją ir kaip organizacija nėra reikalinga. Tačiau Goble pabrėžė, kad Baltijos kraštai gyvena pavojingoje kaimynystėje, todėl budrumas turėtų būti kiekvienos dienos rūpestis.

Mari-Ann Kelam, buvusi Estijos Parlamento narė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti pelno nesiekiančiose organizacijose, teigė: ,,Aš turiu gerų ir blogų naujienų. Gera naujiena yra ta, kad mes [Baltijos šalys] esame laisvos ir nepriklausomos nuo rusų, o bloga naujiena yra ta, kad mūsų darbas dar neužbaigtas ir niekada nebus užbaigtas.” JBANC buvo įkurtas prieš 50 metų su tikslu padėti Baltijos valstybėms atgauti laisvę. ,,Mes pasiekėme ir iškovojome savo nepriklausomybes, bet niekas nėra užtikrinta”, – tęsė Kelam. Jai pritarė Janis Kukainis, Amerikos latvių sąjungos atstovas: ,,Mūsų dabartinis uždavinys yra užtikrinti mūsų šalių saugumą ir sustiprinti jų finansines ir socialines struktūras.”

Išmoktos pamokos — ateities iššūkiai

Paskutiniame šeštadienio dienos simpoziume grupė dalyvių pasakojo apie ,,išmoktas pamokas – demokratijos plėtojimą ir dabartinę veiklą”. Pirmasis apie demokratijos plėtrą kalbėjo Fredo AriasKing, įtakingos organizacijos ir to paties pavadinimo leidinio „Demokratizatsiya” steigėjas. Jis pabrėžė, kad kraštai ir sąjūdžiai, siekiantys teisybės ir laisvės, turi apjungti pajėgas, nes tik taip galime sulaukti visuomenės pritarimo ir sėkmės.

Kova dėl paminklo

Jim Morrison, Amerikos legiono narys, papasakojo apie kovą prieš Stalin paminklo pastatymą National D-Day Memorial, Bedford, Virginia. Morrison ir jo bendraminčių dėka Stalin paminklas buvo pašalintas iš parko, kuriame jau stovi Franklin D. Roosevelt ir Winston Churchill paminklo. Į šias pastangas atsiliepė ir Kongreso atstovas Tom Perriello, ženkliai pasipriešinęs Stalin paminklo pastatymui. Tačiau tuo kova nepasibaigė, nes National D-Day Memorial fondas ir vėl svarsto galimybę sugrąžinti Stalin paminklą. Morrison ragino visus konferencijos dalyvius toliau pasisakyti prieš šio paminklo sugrąžinimą.

Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė Tarptautinės čerkesų tarybos (International Circassian Council) atstovų Ed Youghar ir Dana Wojokh pranešimams, kur buvo išsamiai papasakota apie čerkesų tautos genocidą Rusijos caro laikais, kai net 90 proc. Čerkesijos gyventojų buvo nužudyti arba ištremti. Tai buvo didžiausias genocidas XIX amžiuje, deja, beveik visiškai užmirštas istorijoje. Šiuo metu išeivijoje gyvenantys čerkesai kovoja prieš 2014 metų Olimpinių žiemos žaidynių rengimą Soči mieste. Pasak tinklalapio www.nosochi2014.com, žaidimų data sutaps su 150-osiomis čerkesų genocido metinėmis ir vyks ne tik paskutinėje čerkesų sostinėje, bet ir virš tūkstančių žuvusių čerkesų kapų. Po pranešimo ŠALSS studentai artimiau susipažino su Wojokh ir čerkesų kilmės jaunimu, kurie kvietė bendradarbiauti, ragino padėti jų kovoje prieš Olimpinių žaidynių ruošą Soči mieste.

Tos dienos dalį užbaigė ŠALSS pirmininkas Paulius Vertelka, pristatydamas ALT’o istoriją ir dabartinę jos veiklą. Jis taip pat pristatė ŠALSS, papasakojo apie organizacijos įkūrimą, renginius, ateities planus, supažindino konferencijos narius su ALT’o ir ŠALSS JBANC konferencijos stipendininkais. Ši konferencijos dalis buvo ypač dėkinga, nes suteikė progą susipažinti ne tik su dabartiniais uždaviniais ir mūsų laukiančiais iššūkiais, bet ir su sėkmingais, jau įgyvendintais projektais.

Konferencijos pabaigoje Kuprys JBANC pirmininko pareigas perdavė estų atstovei Marju Rink-Abel.

JBANC ateityje numato padėti kitoms valstybėms ir jų gyventojams kaip Baltarusija, čerkesai ir moldavai, siekti demokratinių vertybių, teisingumo, ginti žmogaus bei tautines teises. JBANC dalinsis savo patirtimi ir idėjomis. JBANC tikisi ir toliau dalintis Baltijos šalių istorija ir teikti žinias apie jų dabartinę ekonominę ir politinę padėtį žiniasklaidai bei mokslo židiniams. Mūsų karta turi labiau susipažinti su Baltijos šalių istorija, kad galėtų veiksmingai atsiliepti į šių dienų iššūkius.

Devintoji JBANC konferencija buvo itin sėkminga, o tai laiduoja prasmingą veiklą ir ateityje. Dalyviai skirstėsi namo patenkinti su nauju pasiryžimu stiprinti demokratijos plėtrą Baltijos kraštuose ir remti kaimyninių kraštų demokratines jėgas, siekiant juose įteisinti pilną nepriklausomybę ir valstybingumą.

ŠALSS, Inc. posėdis su stažuotojais iš Lietuvos. Giedrės Milerytės nuotr.

Sąjungos nariai diskutavo apie ŠALSS tinklalapį, kurį ketinama greitai pradėti dar aktyviau naudoti skelbiant apie savo veiklą. Tarybos nariai džiaugiasi galėdami panaudoti atnaujinamą svetainę kaip dar vieną iš naujienų šaltinių.

Studentų sąjunga ir toliau siekia išsiskirti savo darbais, – šį kartą nariai kuria įvairius ženklus, marškinėliams ir informacinius organizacijos lankstinukus, taip siekiant sudominti kitus ir pritraukti naujus narius.

Susirinkime dalyvavo svečiai iš Lietuvos: Giedrė Milerytė, Arūnas Antanaitis ir Marija Abraitytė – Vytauto Didžiojo universiteto studentai, atvykę stažuotei į JAV su Liūto ir Francoise Marie Puzyna Mockūnų vardinėmis stipendijomis. Visi trys stažuotojai savo magistro bei doktorantūros darbams rinko medžiagą apie lietuvių emigrantų patirtį.

Svečiai kalbino ŠALSS narius įvairiomis temomis, tarp jų apie dvigubą pilietybę, per karą iš Lietuvos pasitraukusių (DP) lietuvių gyvenimą, trečiabangių lietuvių patirtį. Buvo diskutuojama apie studentų kilmę ir jų požiūrį į dabartinį lietuvių užsienyje gyvenimą. Diskusija įtraukė visus susirinkimo dalyvius, buvo galima išgirsti daug įvairių nuomonių ir pasisakymų. Studentai džiaugėsi galimybe laisvai padiskutuoti jiems rūpimomis temomis.

Susirinkimo metu taip pat buvo aptarti galimi planai dėl bendradarbiavimo su JAV jaunimo sąjungos leidžiamu laikraštėliu „Jaunimo balsas’’, kuris išreiškė norą dirbti kartu su ŠALSS, skleidžiant naujienas apie abiejų organizacijų veiklą.

Marius Bulskis ir Aldona Gintautaite

Naujai įsikūrusi studentų organizacija vasario 16 d. surengė savo pirmąjį susirinkimą. Posėdžio metu įkūrėjai susipažino su naujais nariais bei kruopščiai aptarė šių metų tikslus, veiklą. Taip pat buvo peržiūrėta asociacijos konstitucija.

Dabartinei organizacijos tarybai šiuo metu vadovauja prezidentė ir įkūrėja Laura Stankevičiūtė. Tarybą taip pat sudaro viceprezidentas Darius Vorobjovas, iždininkė Simona Kalašinskaitė ir sekretorė Karolina Zigmantaitė. Ši asociacija turi savo patarėją Jūratę Murray, kuri maloniai sutiko padėti plėtojant veiklą ir patariant rūpimais klausimais. Ji eina direktoriaus pavaduotojos pareigas DePaul University Kellstadt Marketing Center.

Šiuo metu studentų asociacija DePaul jau turi devynis narius ir iki mokslo metų pabaigos spėjama, kad narių skaičius gerokai išaugs. Taip yra manoma dėl to, kad vis daugiau lietuvių renkasi DePaul University. Tikimasi, kad pavyks ne tik suburti didesnį narių būrį, bet ir vieningai bei profesionaliai atstovauti lietuviams universitete.

LSA misija yra atstovauti lietuvių kilmės studentams, skleisti lietuvišką kultūrą bei padėti naujiems lietuviams studentams apsiprasti DePaul University. Ši studentų organizacija taip pat siekia informuoti lietuvių kilmės studentus apie esamas stipendijas ir stažuotes. Visi studentai yra maloniai kviečiami prisijungti. Ateityje tikimasi aktyviai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.

Marius Bulskis ir Laura Stankevičiūte

ŠALSS, Inc. slidinėjimo išvykos dalyviai. Robert Wycišlak nuotr.

Po sunkių studijų ir įvairių projektų ŠALSS nusprendė sutikti naujuosius metus savaip – suburti kuo daugiau narių kelionei į vieną iš labiausiai pamėgtų žiemos laisvalaikio vietų. Išbandyti jėgas ant sniego kalnų susirinko arti 20 studentų. Kai kurie iš mūsų iškart nusitaikė į juoduosius – patyrusiųjų lygio kelius, o kiti drebančiomis kojomis traukė link ,,zuikių kalnelio”. Savo tautiškumo Studentų sąjunga neužmiršo net ir išvykos metu. Studentai patriotiškai pasidabino vardiniais ŠALSS, Inc. lipdukais su Gedimino stulpų ženklu.

Po itin aktyvios pirmosios dienos pusės studentai susirinkę prie bendro pietų stalo po atviru dangumi dalijosi žiemos sportų įspūdžiais, diskutavo apie tolimesnę organizacijos veiklą, įamžino ŠALSS akimirkas nuotraukose. ŠALSS alumni ir studentai dalijosi savo patirtimi ir suteikė patarimų gimnazistams apie studijas, studentišką gyvenimą bei universitetų ir profesijų pasirinkimą.

ŠALSS stengiasi ne tik aktyviai atstovauti išeivių studentams, puoselėti lietuvybę ir ugdyti profesionalumą, bet ir organizuoti smagią veiklą savo nariams.

Marius Bulskis ir Aldona Gintautaite

Tadas Stonkus

Kodėl medicina?
Medicinos mokslai ilgi ir varginantys. Vidutiniškai jie trunka apie 11 metų. Jei mediciną rinksitės vien dėl išorinių priežasčių, greitai perdegsite ir prarasite gyvenimo malonumą. Visų pirma jūs turite pasirinkti mediciną dėl nuoširdaus noro ir domėjimosi medicinos sritimi.

Kur ir kaip pradėti?
Juo anksčiau nuspręsite pasiryžti medicinai, juo lengviau bus universitete ir medicinos mokykloje. Jeigu apsispręsite dar būdami vidurinėje mokykloje, galite sutaupyti daug laiko ir pinigų.

Prieš stojant į medicinos mokyklą yra privaloma pabaigti Pre-Med (priešmedicininius) kursus. Pre-Med kursai: vieneri metai bendrosios chemijos, vieneri metai organinės chemijos, vieneri metai bendrosios biologijos ir vieneri metai fizikos. Tačiau kiekviena medicinos mokykla gali turėti papildomų reikalavimų.

Pre-Med kursus galima baigti vidurinėje mokykloje, nes dauguma jų siūlo aukščiau išvardytas pamokas. Jeigu pabaigiate šiuos kursus, dar nereiškia, kad galite stoti į medicinos mokyklą. Galite pabandyti, bet tikriausiai gausite laišką iš medicinos mokyklos, reikalaujantį, kad pirmiausia įgytumėte bakalauro išsilavinimą.

Koks turi būti bakalauro išsilavinimas?
Bakalaurui įgyti nėra būtina mokytis chemijos, biologijos, biochemijos, kineziologijos, ar kitos su kūno sveikata susijusios srities. Galite rinktis studijuoti meną, verslą, architektūrą, inžineriją ar kurią kitą sritį, kuri jus domina.

Tačiau… Jeigu esate pasiryžę ir nenorite nieko kito mokytis, kas nebūtų susiję su medicinos sritimi, pagalvokite apie bakalauro laipsnį medicinos sesers (slaugytojos) laipsniui įgyti (BNS – Bachelors of Science in Nursing). Jūs galite tapti medicinos seserimi (tai gali daryti ir vaikinai). Gavę laipsnį jau galėsite dirbti ligoninėje arba toliau tęsti savo mokslus medicinos srityje. Keblumų gali kilti, jeigu jūs nesate baigę Pre-Med kursų. Daugelis mokyklų, siūlančių BNS, turi nustatytą planą, kokias paskaitas studentai privalo išklausyti, todėl jie neturi galimybės lankyti papildomų kursų.

Dauguma universitetų yra nustatę, kiek kreditinių valandų studentai gali imti per semestrą. Taigi gali būti gana sunku susirinkti Pre-Med kursų kreditines valandas.

Tačiau yra būdų, kaip galima pasiekti abu tikslus – tapti medicinos seserimi ir susirinkti Pre-Med kursų kreditines valandas. Jūs galite lankyti Pre-Med kursus apylinkės koledže (community college) vasaros metu, nes universitetuose vasaros dažniausiai būna laisvos.

Ar yra kokių privalumų būti medicinos seserimi?
Baigę med. sesers profesiją, jūs galite dirbti ligoninėse, privačiose klinikose ir kitur. Med. seserų pradinis atlyginimas Illinois valstijoje yra apie 50,000 dol. Kiekvienais metais med. seserų poreikis sparčiai didėja, neužtenka šios srities darbuotuojų.
Darbo vietos saugumas – ne vienintelė privilegija. Būdami medicinos seserimis (ar slaugytojais) jūs galite specializuotis toliau: tęsti mokslus ir tapti med. seserimi, besispecializuojančia, pvz., anesteziologijos srityje (Nurse Anesthesiologist), ar tapti pratikuojančia medicinos sesele (Nurse Practitioner) ir kt.

Medicinos mokyklos labai domisi studentais, kurie rimtai galvoja apie medicinos sritį. Taigi, jei tampate med. seserimi, tai rodo jūsų požiūrį. Tyrimai parodė, kad med. seserys, turinčios gerus universiteto pažymius ir gerus MCAT (Medical College Ad- mission Test) taškus, turi aukštus priėmimo į medicinos mokyklą rodiklius (daugiau negu 85 proc.). Dirbdami slaugytojais jūs susipažįstate su patologijomis ir įgyjate neįkainojamos klinikinės patirties.

Kas yra MCAT?
MCAT (Medical College Admi- ssion Test) yra dar vienas testas, kurį studentai turi išlaikyti, kad galėtų tęsti mokslus medicinos srityje. MCAT susideda iš keturių dalių: žodinio supratimo (verbal reasoning), fizinių mokslų (physical science), rašymo (writing sample) ir biologijos mokslų (biological sciences).

Prisiminkite, svarbu išlaikyti aukštą pažymių vidurkį (GPA) ir labai svarbu pasiruošti šiam testui, kad pagerintumėte savo galimybes patekti į medicinos mokyklą.

Kitos galimybės
Medicinos srityje galima dirbti turint medicinos daktaro laipsnį (MD) arba turint osteopatijos daktaro laipsnį (DO). Abu laipsniai yra labai panašūs, tačiau didžiausias skirtumas tarp jų yra tas, kad osteopatijos daktarai gydo daugiausia kūno manipuliacijomis ir masažuodami kaulus, sąnarius ir raumenis. Osteopatijos daktaro laipsnį siūlo ne visos medicinos mokyklos.

TADAS STONKUS
Šiaurès Amerikos lietuvių studentų sąjungos narys