The Lithuanian Student Association of North America

Lietuviai studentai, ŠALSS stipendininkai, JBANC konferencijos metu dalyvavo priėmime Latvijos ambasadoje, kur susitiko su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatlers. Iš k: ALT’o iždininkas Dalius Savickas, Aldona Gintautaitė, Karolina Zigmantaitė, prez. Zatlers, ŠALSS pirmininkas ir ALT’o vykdantysis direktorius Paulius Vertelka, Laura Stankevičiūtė, Linas Vaitkus, Marius Bulskis, Margarita Pupšytė ir Paulius Stasiukonis. Ingos Lukavičiūtės nuotr.

Konferencijos metu paminėta 50 metų veiklos sukaktis

Jungtinis Amerikos pabaltijiečių komitetas (agl. The Joint Baltic American National Committee, JBANC), apjungiantis lietuvių, latvių ir estų visuomenines organizacijas – Estų Amerikos tarybą, Amerikos latvių sąjungą ir Amerikos lietuvių tarybą, š. m. balandžio 1–2 d. JAV sostinėje Washington, DC surengė devintąją konferenciją. Šių trijų organizacijų 1961 metais įkurta bendra Baltijos kraštų organizacijų atstovybė per penkis dešimtmečius atliko ir vis dar atlieka reikšmingą vaidmenį atstovaujant pabaltijiečių interesams Washington. JBANC įkuriant 1961 metais, lietuviams atstovavo tuometinis ALT’o pirmininkas, ,,Draugo” redaktorius Leonardas Šimutis ir ALT’o sekretorius bei ,,Naujienų” redaktorius Pijus Grigaitis.

Šių metų konferencijoje dalyvavo per 30 prelegentų, atstovaujančių įvairioms valdžios įstaigoms, tyrimo centrams ir žiniasklaidai. Šiais metais dalyvavo ir Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos (ŠALSS, Inc.) nariai laimėję ŠALSS, Inc. įsteigtas stipendijas keliauti į JBANC konferenciją. ŠALSS Inc. stipendijos steigimą parėmė ALT’as, Lietuos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerija, Batlijos Tautų Komitetas Michigan valstijoje bei privatūs remėjai.

ALT’o delegacijos apsilankymas LR ambasadoje

Prieš konferenciją Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) delegacija buvo priimta Lietuvos Respublikos ambasadoje, kur ji susitiko su Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu ir LR ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu. ALT’o delegaciją sudarė ALT’o pirmininkas Saulius Kuprys, ALT’o įgaliotinis Centrinės Europos komisijoje dr. Stasys Bačkaitis, ALT’o atstovas Baltic Institute Bronius Čikotas, ,,Lietuvos vyčių” pirmininkė Bernice Aviža ir jos padėjėja Debra Miller, JBANC tarybos pirmininkas Henry Gaidis, ALT’o reikalų vedėjas Paulius Vertelka ir Woodrow Wilson Center vyresnioji mokslininkė dr. Nida Gelažytė.

Konferencijos pradžia – JAV Kongrese

Penktadienį popiet konferencijos posėdžiai vyko JAV Kongreso Rūmų salėje, kur dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių klausimams gvildenti. Pirmame simpoziume dalyvavo Jason Bruder, Senato Užsienio reikalų komiteto narys (Senate Foreign Relations Committee), Alex Gladstein, Žmogaus teisių paramos fondo atstovas (Human Rights Foundation), Aleksandr Kozulin, Baltarusijos kandidatas į prezidentus 2006 metais, Sam Patten, organizacijos ,,Freedom House”, kuri remia laisvės plėtrą visame pasaulyje, vyresnysis Eurazijos programos vadovas, bei Don Ritter, buvęs JAV Kongreso narys. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Baltarusijai, kurioje grėsmingai rusena stalinizmo palikimas, ypač pavojingas Baltijos kraštams. Lietuva remia Baltarusijos demokratines jėgas, jas globoja ir skatina demokratinių vertybių plėtrą šalyje.

Baltijos šalys – ištikimiausios JAV sąjungininkės

Žmogaus teisių fondo atstovas Alex Gladstein išsakė susirūpinimą dėl tebevykdomų žmogaus teisių pažeidimų įvairiose pasaulio šalyse. Kaip pavyzdį jis nurodė Olimpines žaidynes, kurių prasmė yra valstybių sugyvenimo ir žmogaus kilnumo viešas išpažinimas. Tačiau, klausė Gladstein, kaip tai suderinti su sprendimu 2008 metų Olimpines žaidynes rengti komunistinėje Kinijoje – valstybėje, akiplėšiškai pažeidinėjančioje žmonių teises. (Kitą dieną panašus klausimas buvo iškeltas ir dėl 2014 metais planuojamų Olimpinių žaidynių Soči mieste – vietovėje, kur rusai vykdė plataus masto žudynes prieš Kaukazo tautas.) Senato komiteto atstovas Jason Bruder pasidžiaugė Estijos, Latvijos bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu ir šių šalių pasiekimais (įstojimu į Europos Sąjungą, NATO) bei teigė, jog Baltijos šalys yra bene ištikimiausios JAV sąjungininkės Europoje.

Sukrečiantis Kozulin liudijimas

Svečiai buvo sukrėsti Aleksandr Kozulin pranešimo. Kozulin 2006 metais kandidatavo į Baltarusijos prezidentus, bet kelios savaitės prieš rinkimus buvo sumuštas ir sulaikytas policijos po to, kai bandė patekti į Baltarusijos liaudies seimą. Minsko teismas Kozulin nuteisė kalėti 5,5 metų už tariamą chuliganizmą ir riaušių kurstymą taikiuose protestuose. Jis susirinkusiems papasakojo apie politinę padėtį Baltarusijoje bei ragino Ameriką ir Europos Sąjungą bendradarbiauti ir padėti jo šaliai, vienintelei likusiai nedemokratinei valstybei Europoje, siekti demokratinės santvarkos. Buvęs Kongreso narys Ritter ragino stiprinti bendradarbiavimą tarp JAV ir ES bei dėkojo Baltijos šalims už stiprią paramą demokratinėms jėgoms Baltarusijoje kovoje su Lukašenka diktatūra. Ritter pasidžiaugė, salėje matydamas jaunus žmones, pabrėžė, kad svarbu, jog jie aktyviai dalyvautų demokratijos plėtroje.

Antroje tos dienos dalyje, kurios tema – tarptautinės strategijos ir jų problemos, dalyvavo Sally McNamara (Heritage Foundation), Andris Spruds (Latvijos tarptautinių reikalų institutas) bei Marik String, JAV Senato Užsienio reikalų komiteto narys. Pastarasis kalbėjo apie norimą statyti gynybinį postą Čekijoje, kuris padėtų sustiprinti Baltijos šalių saugumą ir kuriam Rusija griežtai priešinasi. JAV vis dar bando tartis su Rusija ir teigia daranti viską, kad būtų pasiektas susitarimas. Į klausimą apie atominę elektrinę, kurią planuojama statyti Baltarusijoje, ir jos galimą žalą Lietuvai String atsakė, jog visas statymo planas turi būti patvirtintas ES, o tą darant, reikia užtikrinti, jog atominė elektrinė yra saugi, patikima ir atitinkanti tarptautinius reikalavimus. Deja, to dabar nėra. McNamara kalbėjo apie galimą glaudesnį Anglijos, Skandinavijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, siekiant tarpusavio saugumo užtikrinimo. „Bendri šios pirmos konferencijos dienos įspūdžiai labai dėkingi”, – pareiškė studentas Paulius Stasiukonis. Jis tvirtino išgirdęs daug svarbių žinių iš pirmųjų lūpų, aiškiau pradėjęs suvokti ateities veiklos gaires.

Priėmimas Latvijos ambasadoje

Pirmos dienos sesijoms pasibaigus, visi nuskubėjome į ,,Washington Court” viešbutį, iš kur vykome į Latvijos ambasadą. Pakeliui į ambasadą Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos (ŠALSS) nariai dalijosi įspūdžiais apie konferenciją. Ambasadoje buvome jauniausi vakaro svečiai, todėl stengėmės pasidalinti savo sumanymais ir planais, apsikeisti informacija su kitais dalyviais. Latvijos ambasadoje turėjome galimybę ne tik iš arčiau pamatyti, bet ir paspausti ranką Latvijos prezidentui Valdis Zatlers. Mūsų studentų būrys nemažai laiko skyrė pokalbiui su dr. Bačkaičiu, ALT’o atstovu Centrinių ir Rytinių Europos koalicijoje, kurio įžvalgios pastabos pasirodė vertingos, ypač kalbant apie Lietuvos energetikos saugumą.

Priėmime dalyvavo per 200 svečių. Priėmimo metu Latvijos prezidentas NATO generolui William T. Hobbins už jo įnašą į Baltijos kraštų apsaugos plėtrą įteikė Latvijos Respublikos valstybinį ordiną. Atkreipęs dėmesį į generolo keturias žvaigždutes, Henry Gaidis, JBANC tarybos pirmininkas, pastebėjo, kad aukštesnio rango kariškį vargu ar besutiksi. Gaidis jau daug metų atstovauja ALT’ui JBANC tarybai, rašo karinės istorijos klausimais, yra vienas iš lietuvių muziejaus kuratorių Baltimore mieste.

Sveikino trys prezidentai

Šeštadienio rytą šalia JAV Kapitolijaus esančiame ,,Washington Court” viešbutyje įvyko oficialus konferencijos atidarymas. Konferenciją atidaręs Kuprys, baigiantis kadenciją JBANC valdybos pirmininkas, pabrėžė JBANC istorinę svarbą ir jos našią veiklą, kuri padėjo pramušti daug ledų Washington. JBANC veiklos apžvalga įrodė, kiek galima pasiekti vieningai dirbant dėl bendro tikslo.

Suvažiavimą raštu pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves. Žodžiu – Latvijos prezidentas Valdis Zatlers, šių metų JBANC konferencijos garbės svečias. Jį pristatė Amerikos ambasadorė Latvijai Judith Garber, kuri ta proga perskaitė šiltą JAV Valstybės departamento sekretorės Hillary Clinton sveikinimą. Konferencijos posėdžiuose dalyvavo LR ambasadorius JAV Pavilionis, ambasadoriaus pavaduotojas Simonas Šatūnas ir įgaliotasis ministras Rolandas Kačinskas. Dalyvavo ir Moldovos ambasadorius Igor Munteanu, kuris prašė pabaltijiečių pagelbėti išvedant rusų karines pajėgas iš Moldovos.

Prezidento Zatlers kalba

Latvijos prezidentas Zatlers savo kalboje pabrėžė tvirtą strateginę ir ekonominę partnerystę tarp JAV ir Baltijos šalių. Prezidentas taip pat kalbėjo apie JBANC svarbą ir šios organizacijos 50 metų veiklą. JBANC, sakė Zatlers, įvykdė savo pagrindinę misiją Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. Jis džiaugėsi, kad JBANC ir toliau nenuilstamai skatina politinį sąmoningumą JAV, gindama Baltijos kraštų teises.

Šeštadienį – keturi simpoziumai

Simpoziume, skirtame baltijos kraštų verslo santykiams su ES ir JAV, dalyvavo JAV ambasadorė Latvijai Judith Garber, Peterson Institute atstovas Anders Aslund ir ES delegacijos narys Laszlo Deak.

Aslund savo pranešime aptarė tarptautinę ekonominę krizę ir jos poveikį Baltijos kraštams. Jis tvirtino, kad krizė Latvijoje buvo gera pamoka ne tik Latvijai, bet ir kaimyninėms šalims. Dalis klaidų buvo „lengvas kreditas” – pigus pinigų skolinimasis ir ES centrinio banko neveiksmingumas. Šios klaidos neigiamai paveikė visų trijų Baltijos šalių ekonomiką, sumažino jų bendrąjį vidaus produktą vidutiniškai ketvirtadaliu (Lietuvoje apie 17 proc.). Savos valiutos nuvertinimas nebuvo išeitis, todėl visos Baltijos šalys apkarpė savo išlaidas, atsikratė nereikalingų valdžios įstaigų ir stengėsi patenkinti iškeltus reikalavimus euro įvedimui. Pasak Aslund, siekiant pakelti Baltijos šalių ekonomiką, yra privalu ir toliau plėtoti tarptautinę prekybą bei vystyti vietinę pramonę, o tai sąlygoja tolimesnį ekonominį augimą Baltijos kraštuose. Moksleivio Mariaus Bulskio manymu, ši diskusija buvo viena iš įdomiausių, nes jos metu buvo kalbama apie Baltijos regiono ekonomiką ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą ekonominę politiką. Baltijos kraštų sėkminga veikla yra sektinas pavyzdys kitoms ES šalims.

Atominė grėsmė Baltijos kraštams

Antrame simpoziume, kurio tema ,,Regionų geopolitika: nauji netikėtumai, senos grėsmės”, dalyvavo ,,The Economist” žurnalistas Edward Lucas, Sven Sakkov išEstijos Gynybos ministerijos, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keith Smith, Damon Wilson iš Atlanto tarybos bei Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Visi jie kalbėjo energetikos strategijos klausimais, ypatingą dėmesį skirdami Baltarusijos planuojamai atominės elektrinės statybai netoli Vilniaus. Taip pat buvo aptartas Rusijos naftos ir dujų monopolis Baltijos šalyse.

Lietuvos seimo narys sakė, kad Lietuva nesutinka su viskuo, ką ES sako Rusijai apie energetikos problemas Lietuvoje. Tuo tarpu ambasadorius Smith teigė, kad ES turi susiimti ir sutvarkyti Rusijos naftos monopolį Baltijos šalyse. Naudodamasi padėtimi, manipuliuodama nafta, Rusija daro įtaką Baltijos šalims ir kelia jų nepasitikėjimą. Juk Rusija vis dar nori turėti priėjimą prie Baltijos jūros. Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, jog, siekiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės, daugiausia sunkumų sukelia patys Lietuvos politikai bei verslininkai. Per jo trejus tarnybos metus Lietuvoje (1997–2000) jis matęs ne vieną politiką ,,draugaujant” su ,,Gazprom” ir kitų Rusijos energetikos bendrovių atstovais. ,,Jei manote, kad korupcija baigiasi kirtus Lietuvos sieną, taip nėra.”

ŠALSS narys Linas Vaitkus sakė, jog ši diskusija praplėtė jo požiūrį į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Jos metu jis sužinojo, ko nežinojo, išgirdo, ko nesitikėjo išgirsti. Jautėsi paskatintas dar stipriau veikti Lietuvos naudai.

Pietūs, garbės svečiai ir apdovanojimai

Pietų metu pranešimą skaitė Valstybės departamento ypatingasis patarėjas žmogaus teisių klausimais ambasadorius Michael Kozak. Buvęs Amerikos ambasadorius Baltarusijoje, jis vaizdžiai apibūdino savo patirtį Minske. Kozak manymu, sėkmingiausias būdas siekti demokratinės plėtros yra tvirtas laikymasis savų principų. Pietų metu svečias iš Lietuvos Seimo narys Zingeris, kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, vėl dėmesį atkreipė į pavojus, susijusius su rusų kapitalo finansuojama prie pat Vilniaus numatoma statyti atomine jėgaine. Pietų metu Lietuvos seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas įteikė padėkos medalį ,,The Economist” žurnalo redaktoriui Edward Lucas, ištikimam Baltijos kraštų draugui, ir JBANC 50 metų sukakties proga Vilniaus medalį JBANC valdybos pirmininkui Kupriui.

Geros ir blogos naujienos

Konferencijos popietinėje sesijoje buvo pristatyta JBANC organizacijos istorija, jos dabartinė veikla. Čia pranešimus skaitė Paul Goble, Mel Huang, Mari-Ann Kelam, Janis Kukainis, Edward Lucas ir Teri Schultz. Goble buvo maloniai nustebintas, matydamas jaunų lietuvių studentų būrį. Jis sakė, jog prieš dešimt metų pagrindinė JBANC misija buvo Baltijos šalių įstojimas į NATO, kuri tuo metu atrodė nepasiekiamas ir sunkiai įgyvendinamas siekis. Baltijos šalims įstojus į NATO, kai kas teigė, kad JBANC jau atliko savo misiją ir kaip organizacija nėra reikalinga. Tačiau Goble pabrėžė, kad Baltijos kraštai gyvena pavojingoje kaimynystėje, todėl budrumas turėtų būti kiekvienos dienos rūpestis.

Mari-Ann Kelam, buvusi Estijos Parlamento narė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti pelno nesiekiančiose organizacijose, teigė: ,,Aš turiu gerų ir blogų naujienų. Gera naujiena yra ta, kad mes [Baltijos šalys] esame laisvos ir nepriklausomos nuo rusų, o bloga naujiena yra ta, kad mūsų darbas dar neužbaigtas ir niekada nebus užbaigtas.” JBANC buvo įkurtas prieš 50 metų su tikslu padėti Baltijos valstybėms atgauti laisvę. ,,Mes pasiekėme ir iškovojome savo nepriklausomybes, bet niekas nėra užtikrinta”, – tęsė Kelam. Jai pritarė Janis Kukainis, Amerikos latvių sąjungos atstovas: ,,Mūsų dabartinis uždavinys yra užtikrinti mūsų šalių saugumą ir sustiprinti jų finansines ir socialines struktūras.”

Išmoktos pamokos — ateities iššūkiai

Paskutiniame šeštadienio dienos simpoziume grupė dalyvių pasakojo apie ,,išmoktas pamokas – demokratijos plėtojimą ir dabartinę veiklą”. Pirmasis apie demokratijos plėtrą kalbėjo Fredo AriasKing, įtakingos organizacijos ir to paties pavadinimo leidinio „Demokratizatsiya” steigėjas. Jis pabrėžė, kad kraštai ir sąjūdžiai, siekiantys teisybės ir laisvės, turi apjungti pajėgas, nes tik taip galime sulaukti visuomenės pritarimo ir sėkmės.

Kova dėl paminklo

Jim Morrison, Amerikos legiono narys, papasakojo apie kovą prieš Stalin paminklo pastatymą National D-Day Memorial, Bedford, Virginia. Morrison ir jo bendraminčių dėka Stalin paminklas buvo pašalintas iš parko, kuriame jau stovi Franklin D. Roosevelt ir Winston Churchill paminklo. Į šias pastangas atsiliepė ir Kongreso atstovas Tom Perriello, ženkliai pasipriešinęs Stalin paminklo pastatymui. Tačiau tuo kova nepasibaigė, nes National D-Day Memorial fondas ir vėl svarsto galimybę sugrąžinti Stalin paminklą. Morrison ragino visus konferencijos dalyvius toliau pasisakyti prieš šio paminklo sugrąžinimą.

Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė Tarptautinės čerkesų tarybos (International Circassian Council) atstovų Ed Youghar ir Dana Wojokh pranešimams, kur buvo išsamiai papasakota apie čerkesų tautos genocidą Rusijos caro laikais, kai net 90 proc. Čerkesijos gyventojų buvo nužudyti arba ištremti. Tai buvo didžiausias genocidas XIX amžiuje, deja, beveik visiškai užmirštas istorijoje. Šiuo metu išeivijoje gyvenantys čerkesai kovoja prieš 2014 metų Olimpinių žiemos žaidynių rengimą Soči mieste. Pasak tinklalapio www.nosochi2014.com, žaidimų data sutaps su 150-osiomis čerkesų genocido metinėmis ir vyks ne tik paskutinėje čerkesų sostinėje, bet ir virš tūkstančių žuvusių čerkesų kapų. Po pranešimo ŠALSS studentai artimiau susipažino su Wojokh ir čerkesų kilmės jaunimu, kurie kvietė bendradarbiauti, ragino padėti jų kovoje prieš Olimpinių žaidynių ruošą Soči mieste.

Tos dienos dalį užbaigė ŠALSS pirmininkas Paulius Vertelka, pristatydamas ALT’o istoriją ir dabartinę jos veiklą. Jis taip pat pristatė ŠALSS, papasakojo apie organizacijos įkūrimą, renginius, ateities planus, supažindino konferencijos narius su ALT’o ir ŠALSS JBANC konferencijos stipendininkais. Ši konferencijos dalis buvo ypač dėkinga, nes suteikė progą susipažinti ne tik su dabartiniais uždaviniais ir mūsų laukiančiais iššūkiais, bet ir su sėkmingais, jau įgyvendintais projektais.

Konferencijos pabaigoje Kuprys JBANC pirmininko pareigas perdavė estų atstovei Marju Rink-Abel.

JBANC ateityje numato padėti kitoms valstybėms ir jų gyventojams kaip Baltarusija, čerkesai ir moldavai, siekti demokratinių vertybių, teisingumo, ginti žmogaus bei tautines teises. JBANC dalinsis savo patirtimi ir idėjomis. JBANC tikisi ir toliau dalintis Baltijos šalių istorija ir teikti žinias apie jų dabartinę ekonominę ir politinę padėtį žiniasklaidai bei mokslo židiniams. Mūsų karta turi labiau susipažinti su Baltijos šalių istorija, kad galėtų veiksmingai atsiliepti į šių dienų iššūkius.

Devintoji JBANC konferencija buvo itin sėkminga, o tai laiduoja prasmingą veiklą ir ateityje. Dalyviai skirstėsi namo patenkinti su nauju pasiryžimu stiprinti demokratijos plėtrą Baltijos kraštuose ir remti kaimyninių kraštų demokratines jėgas, siekiant juose įteisinti pilną nepriklausomybę ir valstybingumą.

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.